Aštuntoji diena

Thornton Wilder (Torntonas Vailderis, 1897–1975) – vienas žymiausių XX a. amerikiečių romanistų ir dramaturgų. Triskart pelnė Pulitzerio premiją: už romaną „Šventojo karaliaus Liudviko tiltas“ (1927), pjeses „Mūsų miestelis“ (1938) ir „Per plauką nuo žūties“ (1942). 1962 metais, atsiskyręs nuo šeimos ir draugų, T. Vailderis praleido dvidešimt mėnesių Daglaso mieste, Arizonos valstijoje, kur pradėjo rašyti romaną „Aštuntoji diena“ – pasakojimą apie susipynusius dviejų amerikiečių šeimų likimus. 

1902 metais, vos prasidėjus vasarai, mažame angliakasių miestelyje Koultaune, Džordonas Baringtonas Ašlis nuteisiamas mirties bausme už Brekenridžo Lansingo nužudymą. 

Gabenamas į nuosprendžio vykdymo vietą, nuteistasis paslaptingomis aplinkybėmis dingsta iš traukinio. Nuskusta galva, surakintas antrankiais ir vilkintis kalinio drabužiais Ašlis nepajudina nė piršto – jį išgelbsti šeši vyrai palydovų uniformomis. Kas buvo tie drąsuoliai, rizikavę savo gyvybėmis gelbėjant Džoną Ašlį?

Ši iš pažiūros nesvarbi byla nedideliame pietinio Ilinojaus mieste tampa jaudinančiu, filosofinių ir religinių apmąstymų kupinu pasakojimu apie skirtingų žmonių likimus.

„Nėra nei aukso amžių, nei tamsiųjų amžių. Tėra tik vandenyno monotonija, primenanti žmonių kartų kaitą, besikaitaliojant čia giedrai, čia darganai.“